Ar būtina plauti automobilio dugną po žiemos? Druskos ir purvo poveikis kėbului

Žiema yra vienas sudėtingiausių metų laikų automobiliams – nuolat besikeičiančios oro sąlygos, šaltis, drėgmė, kelio druskos ir purvas gali padaryti didelę žalą automobilio kėbului ir važiuoklei. Nors dauguma vairuotojų pavasarį skiria dėmesį automobilio išorei – plauna kėbulą, keičia padangas ir tikrina skysčius, neretai pamirštamas svarbus aspektas – automobilio dugno priežiūra.

Kodėl žiemos metu automobilis patiria didesnę žalą?

Žiemą automobilis susiduria su daugybe iššūkių – sniegas, druska, drėgmė ir temperatūrų svyravimai sukuria palankias sąlygas metalinių paviršių pažeidimams ir korozijos atsiradimui. Kadangi daugelis šių veiksnių veikia ne tik automobilio kėbulą, bet ir dugną bei važiuoklę, būtina suprasti, kodėl žiemos sąlygos yra tokios kenksmingos ir kokių priemonių galima imtis norint išvengti ilgalaikių pažeidimų.

Druskos poveikis kėbului ir dugnui

Druska – viena pagrindinių automobilių priešų žiemą. Ji barstoma ant kelių siekiant sumažinti ledą ir pagerinti sukibimą, tačiau kartu ji yra itin agresyvi metalui ir skatina rūdžių atsiradimą.

Kaip kelio druskos skatina rūdžių atsiradimą?

Kai druskos dalelės susimaišo su vandeniu, jos sudaro elektrolitą, kuris pagreitina oksidacijos procesą. Tai reiškia, kad metalinės automobilio dalys pradeda rūdyti greičiau nei esant tik drėgmei. Be to, druska lengvai patenka į plyšius ir sunkiai pasiekiamas vietas, kur ilgainiui kaupiasi ir daro žalą net tada, kai matomas paviršius atrodo švarus.

Jeigu automobilis nėra tinkamai apsaugotas nuo korozijos, druskos poveikis gali tapti negrįžtamas – atsiradusios rūdys gali plisti ir pažeisti ne tik estetinius paviršius, bet ir svarbias konstrukcines dalis.

Kokios dalys labiausiai pažeidžiamos?

• Automobilio dugnas – dažniausiai tiesiogiai veikiamas druskos ir purvo, todėl pirmasis pradeda rūdyti.
• Pakabos elementai – metalinės detalės, tokios kaip svirtys, stabilizatoriai ir amortizatorių tvirtinimai, gali būti stipriai paveiktos korozijos.
• Stabdžių ir kuro vamzdeliai – rūdys gali sukelti jų nutekėjimą, kas yra itin pavojinga saugumui.
• Išmetimo sistema – dėl nuolatinių temperatūros pokyčių ir druskos poveikio, duslintuvai ir vamzdžiai dažnai greitai surūdija.

Purvo ir drėgmės įtaka

Be druskos, žiemos metu automobiliui kenkia ir purvas, kuris kaupiasi ant dugno ir važiuoklės dalių. Purvas kartu su drėgme sukuria idealią terpę korozijai plisti, nes jis sulaiko vandenį ir neleidžia metalui greitai išdžiūti.

Purvo kaupimasis sunkiai pasiekiamose vietose

Žiemos metu purvas ir sniego likučiai kartu su druska patenka į įvairius plyšius, tokias kaip:

• Ratų arkos – viena pažeidžiamiausių vietų, nes čia nuolat taškosi purvas ir vanduo.
• Dugno konstrukcinės ertmės – rėmo vidinės ertmės ar pažemintos dalys gali ilgai laikyti drėgmę ir purvą, skatindamos rūdžių atsiradimą.
• Variklio skyrius ir aušinimo sistemos dalys – purvas gali apsinešti ant radiatoriaus ir pabloginti variklio aušinimą, o ilgainiui pažeisti metalines dalis.

Vandens ir temperatūros svyravimų poveikis metalinėms dalims

Žiemos metu temperatūra dažnai svyruoja nuo stipraus šalčio iki teigiamos temperatūros, ypač kai automobilis įvažiuoja į šildomą garažą ar stovėjimo aikštelę. Dėl šių pokyčių:

• Metalas plečiasi ir traukiasi, o tai gali skatinti mikroįtrūkimų atsiradimą.
• Ledo ir sniego tirpsmo vanduo gali patekti į plyšius ir vėl užšalti, sukeldamas mechaninius pažeidimus.
• Nuolat drėgnos vietos tampa rūdžių židiniais, kurie ilgainiui gali tapti didelėmis problemomis.

Kaip tinkamai išplauti automobilio dugną?

Automobilio dugno plovimas po žiemos – svarbi priežiūros procedūra, padedanti pašalinti susikaupusią druską, purvą ir kitus nešvarumus, kurie gali sukelti koroziją. Tačiau kyla klausimas – kokiu būdu tai padaryti efektyviausiai? Yra keletas skirtingų plovimo metodų, kurių kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Be to, svarbu žinoti, kada geriausia atlikti šią procedūrą, kad rezultatai būtų kuo efektyvesni.

Rankinis ir automatinis plovimas – privalumai ir trūkumai

Dugno plovimą galima atlikti dviem pagrindiniais būdais: rankiniu būdu arba naudojant automatines plovyklas. Kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų, todėl verta įvertinti, kuris geriausiai atitinka poreikius.

Rankinis plovimas: ar verta daryti patiems?

Rankinis automobilio dugno plovimas leidžia pasiekti net sunkiausiai prieinamas vietas ir užtikrina kruopštesnį rezultatą. Tačiau jis reikalauja daugiau laiko, pastangų ir tinkamų priemonių.

Automatiniai tuneliniai ir savitarnos plovyklų variantai

Automatinės plovyklos yra greitesnis ir patogesnis sprendimas, tačiau jos ne visada pasiekia sunkiai prieinamas vietas.

Privalumai:

• Greitas ir patogus būdas pašalinti didžiąją dalį nešvarumų.
• Kai kurios plovyklos siūlo specialius dugno plovimo režimus.
• Nereikia papildomos įrangos ar pastangų.

Trūkumai:

• Ne visos plovyklos turi efektyvią dugno plovimo funkciją.
• Automatiniai šepečiai gali palikti nešvarumų ar net pažeisti dažus, jei plovykla nėra tinkamai prižiūrima.
• Gali nepilnai išplauti sunkiai pasiekiamas vietas.

Kada verta rinktis automatinę plovyklą?

• Jei norite greito ir nebrangaus sprendimo.
• Jei nėra galimybės atlikti rankinio plovimo.
• Jei naudojama moderni plovykla su stipriu vandens slėgiu, kuris pasiekia dugną.

Automobilio priežiūra po žiemos yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti korozijos ir ilgalaikių pažeidimų. Dažniausiai vairuotojai skiria dėmesį tik matomoms automobilio dalims, tačiau dugnas ir važiuoklė yra tos vietos, kurios patiria didžiausią apkrovą dėl druskų, purvo ir drėgmės poveikio. Laiku atliktas dugno plovimas padeda išvengti rūdžių susidarymo, užtikrina sklandų transporto priemonės eksploatavimą ir gali padėti išvengti brangių remontų ateityje.